- nesgi
- nèsgi conj. NdŽ; M.Valanč žr. 1 nes 1: Kalbą gal palyginti į girę, nesgi kaip girėje yra įvairios veislės medžiai, teip ir kalboje yra įvairi žodžiai S.Dauk.
Dictionary of the Lithuanian Language.
nesgi
Look at other dictionaries:
nėsgi — conj. K žr. nesgi … Dictionary of the Lithuanian Language
agnasas — ×ãgnasas (l. agnus) sm. (3b); M.Valanč psn. metalinis medalis, medalėlis: Pažinau valsčiaus galvą, nesgi buvo kepurėtas ir ãgnasas dar uždėtas VoL207(Lkm). Prie apsiausto (sermėgos) krūtinės pakabink ãgnasą J. Sugalvojo agnasus šunims dėti Žd … Dictionary of the Lithuanian Language
briedena — briedenà sf. (3a) briedžio kailis: Nesgi meškena, lūšena, briedena išeigos jam drabužiu buvo S.Dauk. Žemaičiai vienos eilios buvo apsidarę meškenomis, kitos – su taurenomis, kitos – su vilkenomis, dar kitos – su briedenomis M.Valanč … Dictionary of the Lithuanian Language
briedinis — briedìnis, ė adj. (2) 1. iš briedžio odos, kailio: Nesgi briedinis diržas su vario sagčiais pirma goda ir gašumas senovės Lietuvos vyro S.Dauk. Kareivis ėjo į karą apsisiautęs meškiniu ar briediniu kailiu prš. 2. žr. briedplaukis: Briedìnis… … Dictionary of the Lithuanian Language
cacinė — cacìnė sf. (2) 1. Kv, Skd moters krūtinė: Mergos krūtinė, išrėdyta karieliais, rentukais, krazais, stučkomis, vadinas cacìnė J. Apdare visados padorumą saugojo, nesgi plikų alkūnių, atdaros cacinės svietuo negailino S.Dauk. 2. Kos40… … Dictionary of the Lithuanian Language
drėgnumas — drėgnùmas sm. (2) K, drė•gnumas (1) 1. SD399, R139 → drėgnas: Medinis namas, tai iš kur tas drėgnùmas? Kt. Iš žemės drėgnùmas eina Gs. Jau žemei užtenka drėgnùmo, kad tik būtų šilta Dkš. Drėgnùmas tum pievų, šieno nėr kaip išdžiovinti, vis… … Dictionary of the Lithuanian Language
dumpys — sf. pl. chaosas; plg. 2 dumpis: Vadino jį sutvaru nuo žodžio sutverti, beje, kurs šilima pasaulę sutvirtino arba sukrekino iš dumpių, nesgi pirma dumpys, beje – amžina migla, pasaulės vietoje viešpatavusi S.Dauk … Dictionary of the Lithuanian Language
gailinti — gailinti, ina, ino tr., gaĩlinti, gailìnti, ìna, ìno 1. didinti gailestį, graudinti, virkdyti: Šitokia savo kalba tu kitą tik labiau gailini, o ne maldai Trgn. Neverk, motin, negailink savo vaikų Ldk. Nebegailink man širdies, ana jau ir taip… … Dictionary of the Lithuanian Language
gamta — gamtà sf. (4, 2) 1. Š, FT visa, kas egzistuoja organiniame ir neorganiniame pasaulyje: Žmogus priverčia gamtą jam tarnauti sp. Amžinas judėjimas ir kitimas – tvirtas gamtos dėsnis rš. Gyvoji ir negyvoji gamta rš. Gamta sužydo, džiaugias pasaulis … Dictionary of the Lithuanian Language
išranguoti — 1 išranguoti tr. 1. J išvynioti: Tėte, išranguok šniūrą iš vindelio Skr. ║ refl. prk. išlįsti susirietus: Pro duris trilinkas išsirangavo žmogus rš. 2. padaryti nelygų, su išraitymais: Labai kreivi, išranguoti paviršiai geriaus yra padirbti iš… … Dictionary of the Lithuanian Language
